pustolkė

×pùstolkė (hibr.) sf. (1) pusė sruogos; nedidelė sruoga: Iš špūlės bus pùstolkė, kai priverpsi Srd. Geros verpėjos verpia tik tolkas, piemenės pùstolkes Žvr. Pustolkės gijų ilgis yra nuo sugniaužtos kumšties ligi alkūnės rš.